abeyance lietuviškai
abeyance
a·bey·ance ə'beɪəns
daiktavardis / noun
1.
(įstatymo, teisės) laĩkinas sustãbdymas/panaikìnimas
teis.
Pavyzdžiai
to fall into ~
- bū́ti panaikìntam/nebepraktikúojamam/nebetáikomamFrazeologizmai
◊ in ~
- a) nežiniojè, suglùmęs, neapsispréndęs; b) bè saviniñko (apie palikimą), bè pretendeñto (apie paveldimą titulą); c) laikinaĩ negaliójantis (apie įstatymą)Panašūs žodžiai
Anglų lietuvių žodynas
Vertėjas