Šis nemokamas ir universalus teksto vertėjas suteikia galimybę versti tekstą iš anglų, rusų, ispanų, vokiečių, norvegų, prancūzų, lietuvių, lenkų, airių, albanų, arabų, armėnų, azerbaidžaniečių, baltarusių, bulgarų, čekų, danų, esperanto, estų, graikų, gruzinų, islandų, italų, japonų, kataloniečių, kazachų, kinų, korėjiečių, kroatų, kurdų, latvių, lotynų, makedoniečių, olandų, portugalų, rumunų, serbų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, turkų, ukrainiečių, uzbekų ir vengrų kalbų.
Efektyvus ir paprastas tekstų vertimas šiandien yra reikalingas labiau nei bet kada anksčiau. Tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse daugėja tarptautinių kompanijų bei apsigyvena žmonės iš viso pasaulio. Būtent dėl to yra svarbu rišliai pateikti visą reikalingą informaciją bent keliomis skirtingomis kalbomis.
Internetiniai bei skaitmeniniai žodynai yra populiarūs jau ne vieną dešimtmetį. Tačiau jų kokybė ne visada būna aukšta. Vis dar pasitaiko atvejų, kad išverstas sakinys neturi jokios prasmės ar netgi nėra visiškai taisyklingas. Tai gali nutikti dėl sudėtingos struktūros arba kelias reikšmes turinčių žodžių. O pastarieji įvairiose kalbose pasitaiko gana dažnai. Pavyzdžiui, lietuvių kalba turi nemažai tokių daiktavardžių, o anglų kalba – veiksmažodžių.
Galima teigti, kad automatinis teksto vertimas turi net kelis pagrindinius trūkumus. Priešingai nei gyvas tekstus verčiantis žmogus, robotas ne visada atskiria kelias skirtingas žodžių reikšmes. Taip pat kompiuterinės programos ne visada gali atskirti specifinę sakinio struktūrą. Skirtingos kalbos gali turėti ir absoliučiai skirtingą gramatikos struktūrą, kurios dėka kinta ir žodžių dėliojimo tvarka sakinyje. Todėl nenuostabu, kad kai kurios programos visam sakiniui ar frazei gali suteikti per daug tiesioginę prasmę. Taigi, tokiu būdu išverstas sakinys gali tapti visiškai beprasmis ar pernelyg sudėtingas.
Ar tokie trūkumai reiškia, kad automatinės teksto vertimo programos nepakeis tradicinių popierinių žodynų? Tai nėra tiesa. Nors popieriniai žodynai tam tikrais atvejais gali būti naudingi (pavyzdžiui, tik tokio tipo leidiniais ir galima naudotis kai kurių egzaminų ar kitų atsiskaitymų metu), svarbu suprasti, kad automatiniai vertėjai dažniausiai yra patogesni. Tam yra gana daug priežasčių, iš kurių kelias verta aptarti.
Visų pirma, skaitmeniniai žodynai bei tekstų vertimo sistemos yra naudingi dėl savo pasiekiamumo bet kuriuo metu ir bet kurioje vietoje. Kitaip tariant, pakanka turėti tik tam tikrą elektroninį įrenginį su instaliuota programa ar interneto ryšiu – tokiu būdu galima itin paprastai naudotis skaitmeninėmis tekstų vertimų bei įvairių kalbų žodynų paslaugomis.
Taip pat elektroninio formato žodynai ir tekstų vertimo paslaugos itin padeda tuo atveju, jei vartotojui reikalingi vertimai daugiau nei viena kalba (pavyzdžiui, lietuvių-anglų bei vokiečių-lietuvių). Užuot naudojus kelis skirtingus popierinio formato žodynus, vartotojas gali dirbti žymiai paprasčiau: kompiuterinė platforma leidžia manevruoti tarp kelių darbalaukių, kuriuose atliekami su tekstų bei žodžių vertimu susiję darbai.
Skaitmeniniai žodynai ir tekstų vertimo sistemos tampa išties vertingi ir norint tobulinti bendrą kalbos vartojimą sparčiau bei efektyviau. Kadangi popierinio žodyno ilgis yra sąlyginai ribotas, ne visuomet įmanoma įtraukti dažnai vartojamus žodžių junginius, o taip pat ir išversti dalį bet kokio pasirinkto teksto. Kompiuterinės technologijos leidžia vartotojui įgyvendinti žymiai daugiau su teksto kiekiu susijusių poreikiu.
Verta nepamiršti, kad kalba kinta greičiau, nei yra įmanoma papildyti ir išleisti naują žodyno versiją popieriniu formatu. Kasmet kiekvieną kalbą papildo nauji frazeologizmai bei terminai. Skaitmenizuoti bei automatiniai žodynai ne tik padeda talpinti naujienas į tam sukurtas duomenų bazes, tačiau ir sėkmingai jas įtraukti į sklandų tekstų vertimo procesą.