emeritus lietuviškai
emeritus
e·mer·i·tus ɪ'merɪtəs
būdvardis / adjective
1.
garbė̃s, nusipel̃nęs (vart. prieš titulą)
Pavyzdžiai
~ professor
- atsistatýdinęs nusipel̃nęs profèsorius, profèsorius emerìtasPanašūs žodžiai
Anglų lietuvių žodynas
Vertėjas