imperative lietuviškai
imperative
im·per·a·tive ɪm'perətɪv
daiktavardis / noun
1.
būtinýbė; imperatỹvas (ir filos.)
2.
liepiamóji núosaka; imperatỹvas
gram.
būdvardis / adjective
1.
įsãkomas, liẽpiamas; įsakmùs
Pavyzdžiai
~ intonation
- skãtinamoji intonãcija kalb.
~ mood
- liepiamóji núosaka gram.
2.
reikaláujantis, primygtìnis; bū́tinas
Pavyzdžiai
it is ~ to go at once
- bū́tina eĩti tuõj pàtAnglų lietuvių žodynas
Vertėjas