intransigent lietuviškai
intransigent
in·tran·si·gent ɪn'trænsɪdʒənt
daiktavardis / noun
1.
nesitáikstantis/užsispýręs žmogùs; polìtikos veikė́jas, nepripažį̃stantis kompromìsų
būdvardis / adjective
1.
užsispýręs, nesitáikstantis; bè kompromìsų; nesutáikomas
Anglų lietuvių žodynas
Vertėjas