oblate lietuviškai
oblate
ob·late 'ɔbleɪt
daiktavardis / noun
1.
žmogùs, pasišveñtęs vienuõliškam ir pan. gyvẽnimui
bažn.
oblate
ob·latebūdvardis / adjective
1.
(ypač geom.) paplókščias (prie polių; apie sferoidą); suplótas
Anglų lietuvių žodynas
Vertėjas