obligor lietuviškai

obligor

ob·li·gor

ˌɔblɪ'gɔ:

daiktavardis / noun

asmuõ, kurìs įsipareigója

teis.

Panašūs žodžiai

oblique

obliquity

obliterate

obliteration

oblivion

obligingly

obliging

obligee

obliged

oblige

obligatory

obligation

obligated

obligate

Anglų lietuvių žodynas

Vertėjas

Terminų žodynas

Žodžiai pagal abėcėlę: A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z Q

Sinonimų žodynas

Žodžiai pagal abėcėlę: A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

Frazeologizmų žodynas

Žodžiai pagal abėcėlę: A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z