reconciliation lietuviškai
reconciliation
rec·on·cil·i·a·tion ˌrekənsɪlɪ'eɪʃn
daiktavardis / noun
1.
táikinimas(is), sutáikinimas; susitáikymas
Pavyzdžiai
all our attempts at ~ failed
- vìsos mū́sų pãstangos susitáikyti žlùgo2.
sudẽrinimas
Anglų lietuvių žodynas
Vertėjas