unfulfilled lietuviškai
unfulfilled
un·ful·filled ˌʌnful'fɪld
būdvardis / adjective
1.
neįvýkdytas, neįgyvéndintas, netesė́tas; neišsipìldęs
2.
nepaténkintas tuõ, ką̃ pasiekė (gyvenime, darbe)
Anglų lietuvių žodynas
Vertėjas