Dangus frazeologizmai

1. Dangaus rasa - lietus: Žemė nuo sausumos sueižėjusi, susproginėjusi, lyg žiote žiojasi, dangaus rasos ištroškusi.

2. Dangaus vartai atsidarė - pasijuto labai laimingas: Pražuvo visa tą valandą, kada jiedviem sužmona rodėsi, kad dangaus vartai jiems atsidarę.

3. Danguje žemėje ėmus - kad ir kaip sunku gauti: Danguj žemėj ėmus, o vaikus vis apkreikia.

4. Devyni dangūs pasidarė (susidarė) galvoje - sakoma susitrenkus, išsigandus: Kai kritau iš medžio, tai tuoj devyni dangūs galvoj pasdarė.

5. Devintame danguje - apie labai laimingą: O mudu su Cvirka - devintame danguje iš laimės.

6. Dangų atverti - suteikti laimę: Kol žmones pritraukia, visi jie žada dangų atverti.

7. Dangumi dengtas (klotas) - visai kiauras (stogas): Stogai suplyšę, kluonai dangumi dengti.

8. Dangus maišosi su žeme - 1. apie labai prastą orą, darganą: Pakilo siausti pūga, dangus su žeme maišosi, - kaip žmonės sako. 2. apie didelį rūpestį: Bet kur tu užmigsi, jeigu dangus su žeme galvoje maišosi.

9. Dangus matyti - mažai baltintas (valgis): Mat, mano širdelė apieras taiso, - tariau kuone iš piktumo, - o kruopos vos tik žilos, batviniai - dangus matyti.

10. Dangų parėmus - ištisai, perdėm: Čia dangų parėmus buvo miškas.

11. Dangų remia - labai aukštas: Dailūs medžiai - dangų remia!

12. Dangų rėžia ragu - labai išdidus: Nežino nė kaip eiti - ragu dangų rėžia.

13. Dangus skamba - apie garsų dainavimą: Kitados išėjusi šeimyna į laukus, dainuodavusi, kad žemė linkdavusi, dangus skambėdavęs.

14. Į dangų įkelti (iškelti) - pradžiuginti: Prašom tamstai,- tarė,- bilietas į Kauną... Tarp keleivių nors tiek surinkau..- Bobelę, rodos, kas į dangų įkėlė.

15. Į dangų kelti - aukštinti, girti: Vakar dangun kėlė, šiandien purvais drabsto.

16. Į dangų žiūrėti - 1. nesirūpinti: Į burną niekas neįdės, kas į dangų žiūrės. 2. nuduoti šventuolį: Ne pėsčias ir Lebedys: tas tai į dangų žiūri, o nuo žemės grobsto.

17. Nei į dangų nei į žemę - niekam tikęs: Taviškis tai nei į dangų nei į žemę.

18. Iš dangaus nukristi - 1. dykai gauti, savaime atsirasti: Ir pirkta drapana, ir miestiškas valgis, vis kur geriausias, niekas iš dangaus nenukrinta. 2. nesigaudyti, nenutuokti: Ne, tu nieko nežinai, tu, atrodo, iš dangaus nukritusi.

19. Po atviru (grynu, plynu) dangumi - be pastogės, lauke: Teko nakvoti ir po atviru dangumi.

20. tarp dangaus ir žemės - sakoma, neturint pastovios gyvenamosios vietos.

21. Kaip dangus nuo žemės - visiškai kitoks, kontrastiškas: Baltas ar juodas, kiekvienas kąsnis skersai stojasi,- dejavo šeimininkė taisydamos.- Pernykščios velykos nuo šiometinių kaip dangus nuo žemės...

22. Kaip danguje taip ir ant žemės - visur vienodai: Ten klerikalai iš šelpimo gešeftą daro, taip pat ir jūs čia nuo to neatsilikote. Žodžiu, kaip danguje taip ir ant žemės tokie pat „garbingi“ darbeliai.