Dievas frazeologizmai

1. Dienas antyje - apie demonstruojantį pamaldumą: Ar nežinai, pas ją dievas anty, velnias širdy, kam būt davatka.

2. Dievo anūkas - apie žmogų, laikantį save privilegijuotu: O kas tu, dievo anūkas, kad tau nereikės važiuoti.

3. Dievo avelė (avinėlis) - žioplys; lėtuolis: O tu, avele dievo.

4. Dievo bobutė džiaugsis - sakoma, gerai, stipriai ką padarius: Na, brolau, kad nuvirinsim geležį, net dievo bobutė džiaugsis.

5. Dievo čebatai - apie basas kojas: Kiek nori plėšk, dievo čebatų nenuplėši.

6. Dievo dovana - koks nors uždirbtas daiktas (valgis, javai): Nors visą vasarą lietus lijo ir viską supūdė, vis dėlto mūsų sodas ir daržas dar pilni gražios dievo dovanos.

7. Dievo gaidys - menkysta: Eik tu, dievo gaidy!

8. Dievo galybė - daugybė: Ne pirmi metai man su studentais. Dievo galybė jų čia prisivertė.

9. Dievui garbė - tesižino (apie susitaikymą su turėtu nuostoliu, apgavyste): Juk dabar nebeatimsi permokėtųjų auksinių, ne šiaip jau žmogus - kunigas... Dievui garbė.

10. Dievo karvytė - boružė: Dievo karvytė, sako, naudingas vabuoliukas.

11. Dievo kelias - toli: Kur tu su tokia koja nuklišuosi dievo kelią!

12. Dievo kibirkštis - talentas: Šios piliečio pareigos vardan užmušė savyje dievo kibirkštį.

13. Dievo klėtis - kalėjimas: Pasodino nabagą dievo klėtin.

14. Dievo krėslelis - apie dievobaimingą žmogų: Koks ten žmogus - dievo krėslelis.

15. Dievo malonė - laimė, gerai: Šit nabagai arkliai sustoję pakrūmiais, dar dievo malonė čia pat mūsų pievose.

16. Dievo malonę išmanyti - patirti vargo: Padirbs miške, išmanys dievo malonę.

17. Dievo meilė - gerai: Tai dar dievo meilė, kad tėvas namie buvo, tai atgyrė.

18. Dievo mulkis - ištižėlis: Nei toks dievo mulkis gerai padarys, nei tu su juom užsiimk.

19. Dievo nešiotė - pamaldus žmogus: Ką tu su juo pradėsi - jis toks dievo nešiotė.

20. Dievo pirštas - 1. nedidelė melaimė: Maža tau yra dievo pirštą pamatyti, nori jo rykštės dar susilaukti - ir susilauksi. 2. likimas: Bet klausykite, riteriai, ką aš jums pasakysiu: Buvo man dievo pirštas, kuris nurodė į šį kraštą man kelią.

21. Dievo ranka - likimas: Jis nueina pas tėvą, atkelią jį: -Tėveli, tai dievo ranka!

22. Dievo rykštė - nelaimė: Dievo rykštė nutarė išbandyti jų kantrybę.

23. Dievo valiai palikti - neprižiūrėti: Visus kitus, ypač senius, palikdavo dievo valiai kartu su sergančiais ir mirštančiais.

24. Be dievo žinios - daug: Pridirbo be dievo žinios.

25. Nei dienui žvakė nei velniui šakė - niekam tikęs: Sena merga, tai nei dievui dievui žvakė nei velniui ant šakių, tik ir žiūri, kaip bernui ant galvos užsikart.

26. Gyvu dievu - 1. susimildamas, būtinai: Atbėgo, prašo - dievu gyvu, duok vištą! 2. vos vos: Tada tik gyvu dievu parėjau.

27. Kitas dievas - gera: Tenai kitas dievas.

28. Laba dieve - laimei: Siuntė prie uriadniko, laba dieve, nerado namie.

29. Svetimų dievų ieškoti - niekinti, kas sava: Tegul tad pavažiuoja į šiuos kraštus, tai pamatys, kaip atrodo tikras skurdas. Gal tada nebeieškos svetimų dievų.

30. Kad tave dievai - sakoma stebintis: Kad tave dievai - jau vyrai pusryčio parėjo!

31. Dievas atitraukė savo ranką - sakoma nesisekant: O jeigu dievas savo ranką atitraukia, nebeduodamas pasisekimo žemdirbiui, tai jau ir eina viskas atbulai.

32. Dievo bijąs - pamaldus: Dabar suprato Dreižys, kas jį lydi, Bet jis dievo bijąs žmogus, ką gali jam tas šiaudų vyras daryti!

33. Bijok [tu] dievo - 1. nustebimui reikšti: Bijok dievo, kiek šiemet javų privertėm! 2. piktinimuisi reikšti: Bijok tu dievo, kas tai matė kaip daryti!

34. Dievo duota - gera: Tai dar dievo duota, kad visi prieš ledus susivežė rugius.

35. Dievo duotas - prastas: Turės jau po penkias šilkines... O mes vos tik po tris, ir tos pačios... Et, tiktai dievo duotieji skurliai...

36. Dieve duok kojas - apie greitą bėgimą: Tik pasimuistė ir duok dieve kojas - nudūmė.

37. Dieve duok - sakoma linkint: Duok dieve iš tamstos lūpų į dievo ausį! Duok dieve… bet…

38. Dievas davė ir dribtelėjo - apie dosnumą: Davė dievas obuolių ir dribtelėjo, nemokam suvartoti.

39. Dievą gaudyti - būti pamaldžiam: Ans per daug tą dievą gaudo.

40. Dieve gink - jokiu būdu, tikrai: Nesakė nieko prieš jis - dieve gink!

41. Dievas gyvena - ramu, gera: Jūs namuose dievas gyvena.

42. Dieve lenk (mylėk) - sakoma stebintis: Dieve lenk, kaip anys kerpa žmogų.

43. Tylėk ir dievą mylėk - sakoma, raginant nesikišti: Tai jau tylėk ir dievą mylėk!

44. Neduok [tu] dieve - sakoma, ko bijant, guodžiantis kokiu blogumu: Neduok dieve, pačiai tokiam pakliuvus!

45. Dievui nekėlus - pro tamsą: Atsikėlė, dievui nekėlus.

46. Dievai (dievas) nematė (nematai, neregi) - tesižino, tiek to: Nugi tesižino, dievai jo nematė.

47. Dievo nevaryk į medį - sakoma be pagrindo besiskundžiančiam: Nevaryk dievo medin ažu itokią duoną, ba gal ir itiokios neturėsi.

48. Dievas numylėjo - apie ištiktą nelaimės: Juos dievas tai jau tikrai numylėjo: ligomis apleidė, o dabar vėl ugnele pakorojo.

49. Dievo numylėtas - 1. silpnas: Tas paršelis dievo numylėtas - vos pastovi. 2. visai girtas: Eina jau dievo numylėtas.

50. Dieve padėk - 1. sakyta, sveikinant dirbančius: Padėk dieve, vyručiai! Graži orės pradžia,- prakalbino, linktelėjęs galvą. 2. sakoma išvykstančiam.

51. Nėra ko dievo rūstinti - nesigiriant: Nėra ko dievo rūstinti, abiem gerai sekas: jau po pustrečio tūkstančio namo parleido.

52. Dieve saugok - 1. sakoma stebintis: Dieve saugok, kokios buvo muštynės! 2. sakoma, ko vengiant, bijant: Na, dieve saugok į tokius nagus pakliūti.

53. Dievai žino - nežinia: Dievai žino, iš kurio tu karklyno.

54. Dievui į langus - netaikliai: Šaudyk į taikinį, o ne dievui į langus.

55. Su dievu - sudiev: Pasakė su dievu tėvams.

56. Su dievaliu ant pusės - pusėtinai: Viskas ėjo su dievaliu ant pusės, kaip sakoma.

57. Ačiū (dėkui) dievui - sakoma, konstatuojant normalią padėtį: Namie ar visi sveiki? - Sveiki, dievui dėkui.

58. Dievo ir žmonių užmirštas - apie tolimą užkampį: Skirstymo komisija, aišku, mielai patenkino prašymą, nes ir su žvake sunku rasti tokių keistuolių, kurie savo noru veržiasi į šitokį dievo ir žmonių užmirštą užkampį.

59. Ne dieve - o kad taip neatsitiktų: Matyti, jie vien tik dorelį temyli ir garbina, ne dieve jam numirti, valdžia visą turtą apžinotų.

60. Nei dievu nei svietui (žmogui) - niekam netinka, prastai: Tai nusijuoks ne vietoje, tai užriks arba pasakys nei dievui nei svietui.

61. Kaip dievo ausyje (užantyje, užpečkyje) - labai gerai, jauku: Ramu kaip dievo ausy.

62. Kaip už dievo durų - gerai: Gyvena kaip už dievo durų.

63. Kaip dievas davė - prastas, menkas; prastai: Kambariai, berods esti ir šviesūs, bet rakandai - kaip dievas davė.

64. Kaip dievą matai (myli) - būtinai, tikrai: Versi, Amerikon pabėgsiu,- graso sūnus.- Kaip dievą matai, pabėgsiu!

65. Kaip dieve padėk - tikrai: Kad gerai uždės diržo skersai, tai atiduosi kaip dieve padėk.