Koja frazeologizmai

1. Iš (nuo) kojų apačių - smarkiai (bartis): Išsibariau, išsiriejau iš pat kojų apačių, iš pat panagučių.

2. Kojų apačioje būti - klausyti: Vyras buvo pačios kojų apačioj.

3. Kojų apačias iščiupinėti - smulkmeniškai išsirikiuoti: Kojų apačias iščiupinėjo Druskius.

4. Į kojų autą - smarkiai (išplūsti): Aš šiokia, tokia ir anokia - išdirbo į kojų autą.

5. Kojos auto nestovėti - niekam netikti: Aš nė kojos auto nestoviu, kad ans mane taip kreizavoja.

6. Kojomis galvomis - skubant, be atodairos (bėgti): Ėjau kojoms galvoms.

7. [viena] koja grabė - arti mirties: Grabe jau koja, o taisybės prie tavęs nė už grašį.

8. Iš kojų panagių - smulkiai (klausinėti): Jis viską iš kojų panagių klausinėdavo.

9. Kojų plakimas (sukūlimas) - privargimas beeinant (be reikalo): Svietelis subėgo ir nieko negavo, tik gaila dienos ir kojų plakimo.

10. Kojoms žinią - imti bėgti: Kai jis pradėjo rėkti, tai aš tik kojoms žinią - ir pasprukau.

11. Aukštyn kojomis apversti - iš pagrindų pasikeisti: Ir atėjo tada pavasaris, kuris Prano gyvenimą apvertė aukštyn kojomis.

12. Aukštyn kojomis [ap]virsti - iš pagrindų pasikeisti: Pasaulis virsta aukštyn kojom, o jai rūpi pliažinis kostiumas.

13. Ilgos kojos - greitas: O kas per tą laiką įvyko Daučiūnuose ir tolimesnėse apylinkėse? Vargui, sako ilgos kojos.

14. Ilgas kojas turėti - greitai sklisti: Bloga naujiena turi šimtą liežuvių, ilgas kojas ir toli nubėga.

15. Kam koja kam ranka - bet kaip, atmestinai: Primetė tom karvyštėm kokios siečkos kam koja kam ranka ir nuėjo švirkšdamas kieman.

16. Laisva koja - galima viską daryti: Kai tu išvažiuosi, anam bus laisva koja.

17. Ne ta koja išlipti iš lovos - būti blogai nusiteikusiam, piktam.

18. Kojas atimti - negalėti greit eiti, pailsti: Kai reikia striokuoti, tai atima kojas.

19. Koją atkelti - ateiti: Neatkelsiu aš pas tave kojos, ne!

20. Kojas atstatyti (atsukti ant durų) - mirti (niekinamai): Gyveno, gyveno, ėmė ir atstatė kojas.

21. Kojas aunasi - sakoma, baigiant kokius nors maisto produktus: Duonelę bengiam, bet jau ir bulvelės kojeles aunas.

22. Kojomis briksėti (burti) - baigtis, dvėsti: Jau tik kojomis buria.

23. Kojos dega - nerimsta vienoje vietoje: Ans prie ūkininko negali išbūti - ano kojos dega.

24. Kojoms duoti žinoti: nueiti, pasišalinti: Pavalgiau ir daviau kojoms žinoti.

25. Koją įkelti - trumpam įeiti: Nepaspėjau kojos įkelti, tuoj tu į kišenę,- šaukia.

26. Koja įkirsta - labai susirūpinęs: Kad vyras išeina kur, žmonai vis koja įkirsta.

27. Koją iškelti - 1. išeiti: Neteko sveikatos, ir kojos iš namų neiškelia. 2. išlipti: Ant pavasario visai nublogo, jog nė iš lovos kojos nebeiškelia.

28. Koją iškišti - trumpam išeiti: Tik iškiši koją, ir pasineri purvan.

29. Koją išnešti - pabėgti, išsigelbėti: Niekas gyvas kojos neišnešė.

30. Kojas ištiesti - 1. mirti: Maniau, kad jau kojas ištiesiu. 2. pailsėti: Norėtų turėti nuosavus namus, savo židinį, prie kurio galėtų ištiesti savo kojas.

31. Koją kelti - eiti, žengti: Jeigu ponas šauktų rokuotis dėl ganyklų, nevalnu nė vienam kojos kelti prie pono.

32. Kojos keliasi - ima didelis noras: Kai šokt, tai kojos kelias, o kai darbui, tai ne.

33. Koją kišti - trukdyti: Ten kas nors koją kiša.

34. Kojas kulti - daug bėgti, lakstyti: Vilkas dieną ir naktį kojas kūlė.

35. Kojas laižyti - pataikauti: Kurs žmogus laižo kojas, tai jo kaip velnio bijok.

36. Kojas mainyti - pavaduoti: Kai tau kojas mainė, ir be skatiko, tai gera buvo.

37. Kojas mindžioti - skriausti: Mindžioja mums kojas ir juokias iš mūs veršiško būdo.

38. Kojomis minti - niekinti, gaišinti: Tik tas karas! Tas karas!.. Visus žmogaus geriausius jausmus mina kojomis...

39. Kojas minti - eiti (be reikalo): Dabar aš čia eisiu tiek kelio, kojas minsiu!

40. Kojos mirga - apie smarkų bėgimą: Vyriškis ėmė vytis Alyzą. Šis kūrė neatsisukdamas, tik kojos jo mirgėjo.

41. Kojas mušti - eiti (be naudos): Tik dovanai kojas muši - negausi.

42. Kad ir kojos nebūtų - sakoma, reikalaujant daugiau neateiti: Kad daugiau mano namuose jo ir kojos nebūtų!..

43. Kojai nebuvo vietos - labai daug (priėjo): O temstant prisirinko tiek žmonių, kad kojai vietos nebuvo.

44. Kojų nejausti po savimi - 1. negalėti greit eiti: Eina Jonukas ir kojų po savim nejaučia. Svyruoja kaip girtas. 2. apie greitą bėgimą: Kaip išsigandau, tai taip nešiausi, kad net kojų po savim nejaučiau.

45. Kojos nenutrūks - sakoma, sutinkant ar raginant kur nueiti: Nubėgsiu, man kojos nenutrūks, aš savo kojų nesigailiu.

46. Kojų nepakelti - būti nevikriam: Ė, jau šita ratušė tai kojų nepakelia.

47. Kojų nepavilkti - 1. sunkiai, tingiai eiti: Eidamas darban, kojų nepavelka, iš darbo - arklį pralenkia. 2. nusilpti: Ką čia įskalsinsi! Kojų nepavilksi!

48. Kojos nerodyti - visai neateiti: Tol laidė, kol neliko nė skatiko, o tuomet, žinoma, ir kojos nerodė.

49. Kojų nesušilo - 1. neįprato (dirbti, kur gyventi): Vaikas dar kojų nesušilo, o jau čia visi jūs: er-rr, er-rr! 2. apie greit išeinantį, nepabūnantį: Kurgi taip skubinies, nė kojų nespėjęs sušilt.

50. Koją nešti - šlubuoti: Tykiai nešu tą [lūžusią] koją.

51. Kojas nešti - eiti (nuvargusiam): Nusivazojau - tik ką kojas nešu.

52. Kiek kojos neša - labai greitai: Nuėjo kaip gali, kiek kojos nešė.

53. Kur kojos neša - bet kur (eiti): Eisiu, kur kojos neš.

54. Kojų neužkelti - neiti (kur): Reik užsistatyt ir kojas neužkelti.

55. Koją nukelti - bent kiek nueiti: Gal teks ir man į tas vestuves koją nukelti.

56. Kojas nukratyti - mirti: Negerk tų stypžolių - kojas nukratysi.

57. Kojas numinti - pavargti, einant be reikalo.

58. Kojomis nunešti - apversti, išnaikinti: O čia Beržėnus įmanė kojomis nunešti klausiukai, beieškodami Čapskio.

59. Koją nusimušti - būti sušelptam, pamylėtam: Tai dar aš vis tėviškėje koją nusimušu.

60. Koja nuspirti - lengvai padaryti: Ką pirma koja nuspyria, dabar ranka nepaimu.

61. Kojas nušalti - būti silpnam: Be duonos valgysi, ir kojas nušalsi.

62. Kojas nuvarvinti - prisiglausti, nukaršti: Turėsiu senatvėj nors kur kojeles nuvarvinti.

63. Kojas padžiauti - mirti: Padžiausme kojas tuoj visi.

64. Kojas pakaustyti - sumušti: Ir jau kelinta diena nebesirodo. Arba jam Petras kojas pakaustė, arba oras kliudo.

65. Koją pakelti - pasirengti išeiti: Ar žinote, kad jau mūsų Bronė koją pakėlė.

66. Kojas pakelti - imti bėgti, šokti: Užplėšk, užplėšk (užgrok), tegul ir seniai pakelia kojas.

67. Koją pakišti - sukliudyti: Bėda, kiekvienas nori didesnis, mandresnis pasirodyti,- įsimaišė kitas,- o labiausiai kitam už akių užbėgti, koją pakišti, labiausiai tą trirublinę sau išmilminti.

68. Kojas pakratyti - mirti (niekinamai): Jau jis šįmet tik pakratys kojas.

69. Koja pamesti - nevertinti (kokio daikto): Vasarą koja pamesi, žiemą ranka paimsi.

70. Kojas pamesti - nuvargti bevaikščiojant: Ir kojas pamečiau, iki tave suradau.

71. Kojas panešti - sunkiai paeiti: Lyg ėjo kažkas labai senas, vos kojas panešdamas.

72. Kojas parietus - smarkiai (eiti): Eina koją parietęs.

73. Kojas parvilkti - sunkia pareiti: Sutemus šiaip taip parvilkau kojas.

74. Tik koja paspirti - labai mažai (nevertinant): To darbo - tik koja paspirti.

75. Kojas pastatyti - 1. gulėti, užvirsti: Vienas dirbk, o kitas gulės kojas pastatęs. 2. mirti (niekinamai): Dabar senis ponas kojas pastatė, o žentas, tas biesas, kokią mums šunybę taiso!..

76. Kojas pastatyti į viršų - mirti (niekinamai): Reiks visiems kojas pastatyti į viršų.

77. Kojas patiesti - mirti (niekinamai): Tur būt, greit teks patiesti kojas.

78. Kojas pilti - eiti (smarkiai, toli): Atėjau iš kolionijos, dabok, tuoj ir vėl pilk kojas kolionijon atgalio.

79. Kojos pinasi - svirduliuoja, svyruoja: Ačiui, ačiui, aš jau prisigėriau - kojos pinasi.

80. Kojas plakti (plūkti) - eiti (be naudos): Neverta kojos plakt.

81. Kojomis praskriti negalėti - būti labai daug: Ot prigyvenom - moterų kojom praskirti negali, o vyrai turi puodus kilot.

82. Kojas pridėti šuniui - veltui suvaikščioti: Tegu ir ji šuniui kojas prideda.

83. Koją prikišti - atsikratyti (kuo) įskundžiant: Dievobaimingam činovninkui neparankus buvo viršininkas, persekiojantis kyšius, taigi prisitaikęs prikišo jam koją.

84. Kojas prilenkti - prisėsti: Prašom toliau, prilenk kojas... Užsidek pypkę.

85. Koja primynus - smarkiai, daug: Koja primynęs jam davė [į kailį]!

86. Kojas raityti - smarkiai bėgti: Žiūrėk, jis kad raito kojas, tai raito.

87. Kojose stovėti - savarankiškai gyventi: Kai vaikai kojose stovės, tada skirsis.

88. Kojas sukti prie durų - mirit: Vargsti, vargsti, žiūrėk, jau reik sukt kojeles prie durų.

89. Kojas sukulti - nueiti toli (be naudos): Be reikalo būtumei kojas sukūlusi, nebūtumei išplikusi dantų.

90. Kojas sulenkti - 1. atsisėsti: Adomas, tiesa, parbėgęs retai tesulenkai kojas. 2. nusižeminti: Nesulenksiu prieš jį savo kojų.

91. Kojos sulindo į uodegą - sakoma nusibodus (stovėti, laukti, eiti): Nusibodo stovėt - net kojos į uodegą sulindo.

92. Kojomis suminti - visiškai nugalėti: Tvirtai jie tikėjosi visas kliūtis pergalėčią, visus priešininkus kojomis suminsią.

93. Kojas suplakti - be naudos suvaikščioti: Nuėjau, tik kojas suplakiau ir nieko negavau.

94. Kojas šildyti - gyevnti, būti (paprastai namie): Anas jau namie maža šildo kojas.

95. Kojas taisyti - rengtis ką daryti: Taisykit, mergos, kojas - šiandien kaimynuos šokis.

96. Kojas uždirbti (užkelti) - nusibaigti: Tik bumt iš muškietos, ir uždyrė kojas kiškelis.

97. Koją užkeltis [už kaklo, už galvos] - ilgai neateiti, dingti: Kame tas daktaras buvo koją užkėlęs taip ilgai?

98. Koją užminti - nuskriausti: Dar ne vienam koją užmins, kol jo veidas patins.

99. Kojas užriesti - mirti (niekinamai): Senis bėgo, bėgo, kol užrietė kojas.

100. Kojomis užsikloti - išvirsti: Kad galėčiau, tai kad duočiau aš šituos kiauliapirkius iš trobos, kad net savo kojomis užsiklotų.

101. Kojomis užvirbinti - mirti (niekinamai): Anas jau greit kojom užvirbins.

102. Kojas užversti - mirti (niekinamai): Tas nevidonas kojas užvertė.

103. Kojas vilkti - sunkiai eiti: Jis per dieną dirbdavo ir vakarais pareidavo, vos vilkdamas kojas, visas apskretęs moliu.

104. Kojas vejant - sunkiai svirduliuojant (eiti): Kojas vydami ėjom - tokie buvom susibaigę.

105. Ant kojų - 1. stojasi, keliasi: Apie Severiją sakydavo, tereikią paliesti sieną, ir ji tuoj ant kojų: tokia esanti budri ir klusni. 2. dirba, triūsia: Ar tau lietus lyja, ar griaustinis griauždia,- vis ant kojų ir ant kojų...

106. Ant sunkių kojų - nėščia: Tiesa, po kelerių metų sugrįžo viena duktė - Marė, nuvargusi, nuliūdusi, pageltusi ir ant sunkių kojų.

107. Ant vienos kojos - trumpai (kur būti): Nebūsiu ilgai - tik ant vienos kojos.

108. Ant vienos kojos apsisukęs - greit: Šis ant vienos kojos apsisukęs padavė gerti.

109. Ant vienos kojos šokti - labai džiaugtis: Ant vienos kojos šokom, kad carą nuvertė.

110. Ant kojų atsistoti - 1. prasigyventi, atkusti: Mes jau atsistosim ant kojų,- kalba Skrandys. 2. susitvarkyti, įeiti į vėžes: Prekinis ūkis jau visai atsistojo ant kojų.

111. Ant kojų išbėgęs - ištįsęs, išaugęs ne pagal amžių: Jis po ūsu, o ji dar jauna, tik ant kojų išbėgus - argi tai pora?

112. Ant kojų laikytis - šiaip taip pragyventi: Prisimušiau žuvies, ir laikomės ant kojų.

113. Ant kojų lipti - užbėgti už akių, nekantrauti: Kiek, kiek, kiek... Tūkstančių? - nedavė toliau kalbėti iš nekantrumo valdininkai, lipdami teisėjui ant kojų.

114. Ant kojų nunešti - iškapstyti: Vištos viralus ant kojų nunešė.

115. Ant kojų pakelti - 1. sujudinti, paskatinti ką veikti: Kai atėjo su armonika, tuoj visus pakėlė ant kojų. 2. padaryti, kad prasigyventų: Vainos kitus pakelia ant kojų.

116. Ant kojų pastatyti - 1. prikelti: Skardus it varpo garsas bematant pastatė vyrus ant kojų. 2. išgydyti: O kai pradingo Karusės motina, pardavė paskutinę ožką, aulines pušnis ir vis dėlto pastatė Jurgį ant kojų.

117. Ant kojų stotis - pasveikti: Nieko nedarbuik, kol net ant kojų nestosies.

118. Ant kojų užminti - įkyrėti, vis kliūti: Savo šeimoje Rokas taip pat saugojosi, kad neužmintų kam nors ant kojų.

119. Be kojų - nusivaręs, nuvargęs: Daugelio ponų slūga be kojų.

120. Be kojų palikti - nuvargti: Ir be kojų paliksi, kol visus susiedus apeisi.

121. Į koją - sutariant (eiti): Gyvenimas eina pirmyn ir negailestingai baudžia tuos, kurie nespėja eiti su juo į koją.

122. Į kojas - apie greitą bėgimą: Vaikai, į kojas, žąsiukai darže!

123. Į kojas būti - kliūti: Kas tai padarė, kas buvo toks beširdis, kam buvo tos bitelės į kojas?

124. Į kojas duoti (leistis) - greitai bėgti: Pajutęs pavojų, davė į kojas ir pasislėpė.

125. Į kojas lipti - keltis iš patalo: Tuojau lipk į kojas, juk išmiegojai.

126. Į kojas padyžti (pakurti) - pabėgti: Jonas nusigandęs pakūrė į kojas.

127. Į kojas pastatyti - išgydyti: Daktarai mane bepastatė į kojas, tariaus jau mirsiąs.

128. Į koją pataikyti - sutarti: Jis nepataikė į koją su tarybiniais žmonėmis.

129. Į kojas pulti - žemintis (prašant): Tėvas nori, kad į kojas jam pultų.

130. Iš kojų būti - pasidaryti silpnam, nedarbingam: Senyn einam: tuoj būsim iš kojų.

131. Iš kojų išeiti - nusidirbti: Viena merga ant tokio namo gali išeiti iš kojų.

132. Iš kojų išvaryti - nuvarginti: Toks vaikščiojimas išvarys mane iš kojų.

133. Iš kojų išvirsti - nusigerti: Be to, turėjo būti parodoma, kad senovėje gerdavo ne iš stiklinių, bet iš ąsočių, o išvirtę iš kojų dar įvairias karžygių dainas dainavo.

134. Ko iš kojų neišvirsti - apie smarkų juoką: Mes pirmąjį kartą ko iš kojų neišvirtom, tavo jojimą pamatę.

135. Iš kojų versti - atleisti iš pareigų: Tu anam nei gera, nei bloga nepadarysi, vis tiek aną jau vers iš kojų.

136. Iš kojų virsti - alpti: Vienu tarpu labai virtau iš kojų.

137. Nuo kojų numušti - 1. atimti jėgas: Nemisliau, kad šitiek išgėrus, taip numuš nuo kojų. 2. nugalėti: Greit Petras buvo nuo kojų numuštas.

138. Nuo kojų nupulti - nepaeiti: Mano teta jau visai nuo kojų nupuolė.

139. Nuo kojų nusimušti (nusivaryti) - netekti jėgų, privargti, nusidirbti: Tie rugiai tokie tiršti, taip sunku imti, nusimušiau ant vakaro visai nuo kojų.

140. Kuo kojų versti - daryti, kad nepaeitų apsvaigęs: Buvo daug ir gėrimų - ir vyno, ir alaus, ir tokios naminės girelės - šamerlako, kuri mušė ne tik į galvą, bet vertė ir nuo kojų.

141. Kojas per petį - apie greitą ėjimą: Reikėjo matyti, kaip „džentelmenas“ pasižiūrėjo į mane ir , nemeluodama galiu sakyti, kad jis tik savo kojas per petį ir dui!

142. Per savo kojas klupti - būti nuvargusiam: Garsiai murmėdami, įėjo bernai, per savo pačių kojas klupdamos, vos įsivilko mergos.

143. Po kojomis - 1. nesvarbu: Jei meilė, o turtas po kojomis. 2. priklausomybėje: Visas miestas būtų po jos kojomis.

144. Po kojų kloti - duoti, teikti: Tik reikia džiaugsmą po kojų kloti ir žengt prie laimės gražiu taku!

145. Po kojų (kojomis) maišytis - kliudyti, kliūti: Ko tu čia, vaikeli, maišaisi po kojų, eik šalin!

146. Po kojų (kojomis) minti - 1. nugalėti, pralenkti: Našlys ir jauną vaikį po kojų mina. 2. niekinti: Kas šventa, kas brangu, tą po kojom mina.

147. Po kojomis nueiti - niekais virsti: Kokis ponas, koki pinigai buvo: visus regėjom - visi nuėjo po kojom.

148. Po kojų painiotis (pintis) - trukdyti (būnant arti): Nesipainiok po kojų.

149. Po koją sumesti - susituokti: Ana nekokia buvo, kaip ir jis, ir sumetė po koją.

150. Po [savo] kojomis žiūrėti - rūpintis tik savimi: Komunizmas - visų tikslas, bet ar mes jį sukursime, jei kiekvienas žiūrėsime tik po savo kojomis, nepadėsime atsiliekančiam draugui?

151. Prie kojos būti - pagelbėti (darbe): O juk ar aš nedirbu? Ir dar kaip! Visą vasarą prie kojos buvau.

152. Koja pro koją (už kojos) - sunkiai, iš lėto (eiti): Pasiskubink kiek, ką bimbini koja pro koją!

153. Kur koja kur ranka - menkas, prastas: Dainos mano - tai jau kur koja kur ranka.

154. Ne (kieno) kojai - nevertas (ko): Juk tu žinojai, kad už jo netekėsi - ne tavo kojai jis, tai kam gi jį erzinai, ko lindai prie jo?

155. Nė kojos - negalima eiti: Kai tik lakstysit, pamatys ponas ir iššaudys kaip šuniukus. Nė kojos man niekur...

156. Kaip [su] kojomis - labai prastai (atliktas): Jei dirba, jo darbas kaip kojomis.

157. Kaip koją į[si]kirtęs - susirūpinęs, neramus; Jau kelintas mėnuo mes kaip koją įkirtę, dieną ir naktį ant atsargos.

158. Kaip be kojų - silpnai, lėtai (eina): Eina kaip be kojų.