Bailīgs lietuviškai
Bailīgs - bail
adv.
1.
baisu,
baugu
man[ir] bail - man baisu
man[ir] bail par viņu - man baisu dėl jo
(jos)
viņam bail[no] operācijas - jam baisu operacijos, jis bijo operacijos
2.
tik skaista meita, ka tīri bail - merga tokia graži, kad net baisu
bailes
tik
pl.
(gen.
baiļu)
,
baimė,
bailė
dial.
bez bailēm - be baimės
baiļu pilns - kupinas išgąsčio
dzīvot vienās bailēs - gyventi vienoje baimėje
iedzīt bailes
(kam) - įvaryti baimės
(kam)
♦
bailēm lielas acis - baimės akys plačios
bailība
1.
bailumas,
baikštumas,
drovumas
2.
tik
pl.
arch.
sk. bailes
bailīgs
-a
,
bailus
-i,
baikštus
-i,
nedrąsus
-i
viņš ir bailīgs kā zaķis - jis baikštus kaip zuikis
bailīgums
bailumas,
baikštumas,
nedrąsumas
bailulis
~ule
(gen.
pl.
~uļu)
,
bailys
-ė