Balamutīgs lietuviškai
Balamutīgs - balamute
scom.
(gen.
pl.
~u)
,
niektauza;
tuščiakalbis
-ė,
pagyrūnas
-ė
balamutība
tuščiakalbystė;
pagyrūniškumas
balamutīgs
-a
,
tuščiakalbis
-ė,
pagyrūniškas
-a
balamutīgs cilvēks - niektauza
scom.
pagyrūnas
Latvių lietuvių žodynas
Vertėjas