Debestēvs lietuviškai

Debestēvs - debess   (gen.  sg.  ~s,  pl.  ~u) ,   f. 
1. dangus
skaidras debesis  pl.  - giedras dangus
debess jums  (velve) - dangaus skliautas, padangė
debess ķermenis - dangaus kūnas
debess mala - dangaus pakraštys; akiratis
debess pamalē - dangaus pakraštyje
debess puses - pasaulio šalys  (pvz. rytai)
debess spīdekļi - dangaus šviesuliai
debesu valstība mit.  - dangaus karalystė, dausos
♦
debess brīnumi - negirdėta neregėta
celt kādu[vai] debesīs - kelti ką[vos ne] į dangų
justies kā[septītajās] debesīs - jaustis kaip devintame danguje
kā no debesīm nokritis - kaip iš dangaus nukritęs
debess ar zemi jaucas(jūk, griežas) kopā - dangus su žeme maišosi
kaķa lāsti debesīs nekāpj - šuns balsas į dangų neina
2. arch.   sk. debesis
debesskrāpis   (gen.  pl.  ~skrāpju) ,  dangoraižis
debestēvs bažn.  dangiškasis tėvas
debestiņ! interj.   (nusistebėjimui, netikėtumui, džiaugsmui reikšti)
ak[tu] debestiņ! - o dangau!, ak tu švenčiausias!
debeszils   -a ,  žydras   -a; dangiškas   -a ,  šnek.