Dieninieks lietuviškai

Dieninieks - dieninieks   ~iniece   (gen.  pl.  f.  ~inieču)
1. ist.  padien[in]inkas   -ė
2.  tik  m.  kar.  [dienos] budintis
dienišķs   -a
dienišķā maize  prk.  - duona kasdie[ni]nė
diennakts   (gen.  sg.  ~nakts,  pl.  ~nakšu) ,   f.  para
diennakts dežūra - budėjimas ištisą parą
diennakts gaišajā / tumšajā laikā - šviesiuoju / tamsiuoju paros metu