Gar lietuviškai
Gar - gar
praep.
(su acc. sg. ir dat.-instr. pl.)
1.
(rodo vietą, palei kurią kas vyksta, dedasi)
palei,
išilgai,
pro
iet gar upi - eiti palei upę
(išilgai upės)
gar sienām saliktas mēbeles - palei sienas
(pasieniais) sustatyti baldai
ceļš ved gar šķūni - kelias veda pro daržinę
vējš svilpo gar ausīm - vėjas švilpia pro ausis
vilciens nobrauca gar staciju - traukinys pravažiavo[pro] stotį
2.
(rodo daiktą, kurį paliečia šalia jo vykstantis veiksmas)
į,
prie
ledus sitas gar kuģa malām - ledai daužosi į laivo šonus
dzirnakmeņi beržas viens gar otru - girnų akmenys trinasi vienas į kitą
kas tur grabinās gar durvīm? - kas ten krebžda prie durų?
3.
nokrist gar zemi - kristi ant žemės
(žemėn)
rokas gar sāniem - rankos nuleistos žemyn
(prie šlaunų)
man gar to nav nekādas daļas - man tai visai nerūpi