Ie lietuviškai
Ie- - ie-
praef.
I.
verb.
1.
su
loc.
(žymi veiksmo kryptį į vidų)
į-,
už-
iebraukt pagalmā - įvažiuoti į kiemą
iebāzt kabatā - įkišti į kišenę
iedurt sānos - įdurti į šoną
iegāzties upē - įvirsti į upę
ieiet iekšā - įeiti į vidų
(vidun)
iegriezties pastā - užsukti į paštą
2.
(rodo, jog tam tikru būdu daiktas apgaubiamas iš visų pusių)
ap-,
į-
ierāmēt gleznu - įrėminti paveikslą
ietērpt jaunkareivjus - aprengti naujokus[uniforma]
iežogot ķiršu dārzu - aptverti vyšnių sodą
ieslodzīt cietumā - įkalinti, uždaryti į kalėjimą
3.
(žymi sangrąžinio veiksmo staigumą ir trumpumą)
su-,
sufiksas
-tel-
iečīkstēties - sugirgždėti, girgžtelėti
iekāsēties - sukosėti, kostelėti
ietaurēties - sutrimituoti
4.
(žymi veiksmo silpną intensyvumą)
į-;
ap-
ieplīst - įplyšti, įdužti
ieskrambāt ādu - įdrėksti odą
iebojāties - įgesti, apgesti
5.
(žymi tam tikros ypatybės suteikimą ar įgavimą)
į-
iecukurot - įcukrinti
iemiesot - įkūnyti
iepelēt - įpelyti
iepūt - įpūti
ieskābt - įrūgti
6.
(žymi veiksmą, kuris daiktą padaro tinkamą naudotis)
pra-;
į-
iejāt zirgu - prajodyti
(įjodinėti) arklį
ienēsāt apavus - pranešioti avalynę
7.
(žymi veiksmo galą)
į-,
pa-,
su-,
iš-,
at-
ieaust - įausti
iecirtot - sugarbanoti
iegaumēt - įsidėmėti
iedzert - išgerti
iemācīties - išmokti
ierasties - atvykti
ieraudzīt - pamatyti
ieteikt - įsiūlyti
II.
sub.
1.
(žymi dalyką, esantį pagrindiniu žodžiu pasakytame daikte)
į-
ienāši
vtr.
- įnosės
iemutis - kandiklis
ierocis - ginklas
2.
(žymi dalyką kaip pagrindiniu žodžiu pasakyto veiksmo rezultatą)
į-
ieraksts - įrašas
ierīce - įtaisas
iekārta - santvarka
3.
(žymi su veiksmu susijusią abstrakčią savoką)
į-
iegriba - įgeidis
iemaņa - įgūdis
ieraža - įprotis
ietekme - įtaka
4.
(žymi smulkesnį semantikos vienetą)
po-,
pa-
iecirknis - poskyris, apylinkė
iedaļa - padala
(pvz. termometro)
5.
(tik pabrėžia pagrindinio žodžio reikšmę)
į-
ielāma - įlomė
ieleja - [į]klonis
III.
adj.
(rodo nežymų reiškiamos ypatybės kiekį)
apy-,
po-,
sufiksas
-ok-
ieapaļš - apskritokas
iebrūns - apyrudis, rudokas
ieskābs - rūgštokas, porūgštis
iesāļš - posūris, apysūris, sūrokas
iezaļš - apyžalis, požalis
(apie spalvą)