Ieliktnis lietuviškai
Ieliktnis - ieliktenis
~tene
(gen.
pl.
~teņu)
,
polit.
statytinis
-ė
magnāta ielikteņi - magnato statytiniai
ielikties
(ieliekos,
ieliecies,
ieliekas,
~ās,
~sies)
,
šnek.
dėtis
ielikties gultā - griūti
(virsti, dribti) į lovą
ieliktnis
(gen.
pl.
~tņu)
,
įspraudas,
kaištis
(pvz. į šakos vietą lentoje);
tech.
įdėklas
riteņa ieliktnis - įvorė; įklotas
ieliktnītis
(gen.
pl.
~tnīšu)
biksīšu ieliktnīši - kelnaičių
(higieniniai) įklotai
ielikums
įdėlis,
įdėklas;
įklija