Kakliņš lietuviškai
Kakliņš - kaklauts
kaklajuostė,
pakaklinis,
šalikas
skautu kaklauts - skautų kaklaraištis
kakliņš
dem.
kakliukas,
kaklelis
pudeles kakliņš - butelio kakliukas
dzert no kakliņa
šnek.
- gerti iš[viso] butelio
kakls
kaklas
garš kakls - ilgas kaklas
kakla siksna - kaklasaitis, perkaklis
kakla skriemelis
anat.
- kaklo slankstelis
kakla slimības
med.
- gerklės ligos
man sāp kakls - man skauda
(peršti) gerklę
♦
kakla kungs
šnek.
sk. kaklakungs
apnikt līdz kaklam - įgristi
(įkyrėti) iki gyvo kaulo
(iki kaklo)
bļaut pilnā kaklā
šnek.
- rėkti visa gerkle
dabūt nost no kakla
(kādu, kaut ko) - atsikratyti
(kuo)
iet kādam uz kakla - neatstoti nuo kieno galvos
(įkyriai ko prašyti)
kārties kādam kaklā - kabintis kam ant kaklo
(įkyriai pirštis)
krist kādam ap kaklu - pulti kam ant kaklo
lauzt kaklu - nusisukti sprandą
pieēsties līdz kaklam - prisivalgyti iki kaklo
(iki soties)
sadot kādam pa kaklu
šnek.
- [už]duoti kam per
(į) sprandą
skriet pa kaklu pa galvu - bėgti galvotrūkčiais
(strimigalviais, kaip be galvos)
smieties pilnā kaklā - juoktis iš visos gerklės
(visa gerkle)
sēdēt kādam uz kakla - sėdėti kam ant sprando
uzsēsties kādam uz kakla - užsisėsti kam ant sprando
viņš ir līdz kaklam parādos - jis ligi ausų[paskendęs] skolose