Kalns lietuviškai
Kalns - kalns
kalnas
ledus kalns - ledkalnis
kalni - kalnynas, kalnai
kalnā kāpējs, -a -
1)
kalnakopys, -ė, alpinistas, -ė
2)
prk.
- iškilėlis, -ė
kalnu āzis
zool.
- kalnų ožys
(Capra)
kalnu grēda - kalnagūbris
kalnu kore - kalnų ketera
kalnu iedzīvotāji - kalniečiai, kalnėnai, kalnų gyventojai
kalnu pārgājiens - kalnų
(alpinistinis) žygis
kalnu virkne - kalnų virtinė
kalna virsotne - kalno viršūnė
kalnu zeme - kalnuotas kraštas
pret kalnu - į kalną
braukt no kalna ar ragaviņām - leistis nuo kalno rogutėmis
kāpt kalnā - lipti
(kopti) į kalną
stāvēt kalnā - stovėti ant kalno
♦
kalnu saule
med.
- kalnų saulė, kvarco lempa
tas vairs nav aiz kalniem - tai nebe už kalnų
kalnus gāzt - versti kalnus
solīt zelta kalnus - žadėti aukso kalnus
kalnup
įkalniui,
į kalną
kalnzeme
(gen.
pl.
~zemju)
,
geogr.
kalnuotasis kraštas