Leitis lietuviškai

Leitis - leitis   ~tiete   (gen.  pl.  m.  ~šu,  f.  ~tiešu)
1. lietuvis   -ė  (ir iron., menk.)
leišu valoda - lietuvių kalba
leišu ciltis ist.  - lietuvių gentys
tas ir tā kā leitis iron.  - jis visai kaip lietuvis
2.  pl.    (Leiši,  Leitīši  dem.,  Leišu  zeme) ,  arch.  Lietuva
tu izkāvi visus prūšus pie tām Leišu robežām flk.  - tu išmušei visus prūsus prie Lietuvos sienų
leitiski sk. lietuviski
leitītis  dem.   sk. leitis
pēc leitīša es dziedāju, pēc leitīša gavilēju flk.  - lietuviui aš dainavau, lietuviui džiūgavau