Nāvējošs lietuviškai
Nāvējošs - nāve
(gen.
pl.
~ju)
,
mirtis;
giltinė
lēna nāve - lėta mirtis
pāragra nāve - per ankstyva mirtis
dabiska / vardarbīga nāve - natūrali / smurtinė mirtis
mirt dabiskā nāvē - mirti savo
(natūralia) mirtimi
nāves stunda / cēlonis - mirties valanda / priežastis
nāves briesmas - mirtinas pavojus
nāves klusums - mirtina
(kapų) tyla
nāves bālums - numirėliškas blyškumas
nāves bailes - mirtina baimė
nāves zāles
farm.
- nuodai
nāves gadījums - mirties atvejis
nāves mokas - mirtinos kančios
nāves spriedums / sods
teis.
- mirties nuosprendis / bausmė
nāves grēks
rel.
- mirtina nuodėmė
nāves cilpa
av.
- mirties kilpa
sodīt ar nāvi - [nu]bausti mirties bausme
krist varoņa nāvē - kristi
(žūti) didvyrio mirtimi
cīnīties uz dzīvību un nāvi - žūtbūtinai kovoti
gulēt uz nāves gultas - gulėti mirties patale
iet nāvē - žūti
♦
atraut nāvei; izraut nāvei no zobiem - išplėšti iš mirties nasrų
līdz nāvei -
1)
iki mirties
2)
mirtinai, labai
(pvz. išsigąsti)
nāve deguna(zobu) galā
šnek.
- mirtis ant nosies
skatīties nāvei vaigā
(acīs)
šnek.
- žvelgti
(žiūrėti) mirčiai į akis
gulēt nāves miegā - miegoti kaip užmuštam
melnā nāve
med.
- maras
apnicis kā rūgta nāve
šnek.
- įgrisęs iki gyvo kaulo
trīs dienas nāvei parādā
šnek.
- mirties
(Dievo) užmirštas
(apie karšinčių ar mirtiną ligonį)
nāvējošs
-a
,
mirtinas
-a,
mirštamas
-a
nāvēklis
(gen.
pl.
~ēkļu)
,
arch.
nuodai
nāvesgalva
kaukolė
(ženklas)
nāvessods
teis.
mirties bausmė
nāvēt
(~ēju,
~ē,
~ē,
~ēja,
~ēs)
,
marinti;
žudyti