Pilnvarojums lietuviškai
Pilnvarojums - pilnvara
įgaliojimas
(teisė ir dokumentas)
ārkārtējās pilnvaras - nepaprastieji įgaliojimai
pārsniegt pilnvaras - viršyti įgaliojimus
piešķirt kādam pilnvaras - suteikti kam nors įgaliojimus
kāda pilnvarā - kieno nors įgaliojimu, kieno nors įgaliotam
saņemt naudu pēc pilnvaras
(ar
~u) - gauti pinigus pagal įgaliojimą
pilnvarnieks
~niece
(gen.
pl.
f.
~nieču)
,
įgaliotinis
-ė
pilnvarojums
įgaliojimas
pilnvarot
(~oju,
~o,
~o,
~oja,
~os)
,
įgalioti
pilnvarotais
-ā
,
sub.
įgaliotinis
-ė
milicijas nodaļas pilnvarotais
ist.
- apylinkės milicijos įgaliotinis
pilnvarotājs
-a
,
įgaliotojas
-a
pilnvarots
-a
,
įgaliotas
-a
būt pilnvarotam - būti įgaliotam
pilnvarotais pārstāvis
diplom.
- įgaliotasis atstovas
pilnvarotā pārstāvniecība
diplom.
- įgaliotoji atstovybė
pilnvarota persona - įgaliotas asmuo
pilnvarotais lietvedis
diplom.
- reikalų patikėtinis