lietuviuzodynas.lt

Pilnvarotājs lietuviškai

Pilnvarotājs - pilnvara įgaliojimas  (teisė ir dokumentas)
ārkārtējās pilnvaras - nepaprastieji įgaliojimai
pārsniegt pilnvaras - viršyti įgaliojimus
piešķirt kādam pilnvaras - suteikti kam nors įgaliojimus
kāda pilnvarā - kieno nors įgaliojimu, kieno nors įgaliotam
saņemt naudu pēc pilnvaras   (ar  ~u) - gauti pinigus pagal įgaliojimą
pilnvarnieks   ~niece   (gen.  pl.  f.  ~nieču) įgaliotinis  
pilnvarojums įgaliojimas
pilnvarot   (~oju,  ~o,  ~o,  ~oja,  ~os) įgalioti
pilnvarotais    sub.  įgaliotinis  
milicijas nodaļas pilnvarotais ist.  - apylinkės milicijos įgaliotinis
pilnvarotājs   -a įgaliotojas   -a
pilnvarots   -a įgaliotas   -a
būt pilnvarotam - būti įgaliotam
pilnvarotais pārstāvis diplom.  - įgaliotasis atstovas
pilnvarotā pārstāvniecība diplom.  - įgaliotoji atstovybė
pilnvarota persona - įgaliotas asmuo
pilnvarotais lietvedis diplom.  - reikalų patikėtinis

Vertėjas
Terminų žodynas
Sinonimų žodynas
Frazeologizmų žodynas