Uguns lietuviškai

Uguns - ugunīgs   -a ,  ugningas   -a
sieviete ugunīgām acīm - moteris ugningomis akimis
uguns   (gen.  sg.  ~ns,  pl.  ~nu) ,   f. 
1. ugnis
iekurt uguni - užkurti ugnį
pielaist uguni - padegti
pielikt malkai uguni - uždegti malkas
iedegt(uzdegt, uzgriezt) uguni - uždegti  (įjungti) šviesą
artilērijas(lielgabalu) uguns kar.  - artilerijos  (patrankų) ugnis
atklāt / pārtraukt uguni - atidengti / nutraukti ugnį
uguns stabs - ugnies stulpas
uguns aizsegs kar.  - ugnies  (ugninė) uždanga
2.  ppr.  pl.   (~is) šnek.  šviesos  (automobilio, lėktuvo ir pan. žibintų)
tālās / tuvās uguns - tolimosios / artimosios šviesos
♦
starp divām ugunīm - tarp dviejų ugnių
bēgt kā no uguns - vengti kaip ugnies
nav dūmu bez uguns - nėra dūmų be ugnies
ar uguni un zobenu - ugnimi ir kalaviju
rotaļāties(spēlēties) ar uguni - žaisti su ugnimi
nu ir uguns pakulās - įpylė alyvos į ugnį
dzīva uguns - karštas, kaip ant ugnies virtas  (apie valgį)
degt kā ugunī - degti kaip ugnyje  (apie ligonį; apie skruostus)
spļaut zilas ugunis - kone sprogti iš pykčio, tūžti
iet caur uguni un ūdeni - eiti per ugnį ir vandenį
ne(ir) ar uguni meklēdams neatradīsi - [nė] su žiburiu nerasi
uguns, ne laiks! - ūmus, -i kaip parakas