Vainīgs lietuviškai
Vainīgs - vainīgs
-a
,
kaltas
-a
atzīt kādu par vainīgu - pripažinti ką nors kaltą
atzīties par vainīgu - prisipažinti kaltam
būt vainīgam - būti kaltam
viņš tur nav vainīgs - jis čia nekaltas
♦
kas vainīgs, tas bailīgs - vagies kepurė dega
vainīgais
-ā
,
kaltininkas
-ė
vainīgums
teis.
kaltumas
vaininieks
~iniece
(gen.
pl.
f.
~inieču)
,
kaltininkas
-ė;
nusižengėlis
-ė
vainot
(~oju,
~o,
~o,
~oja,
~os)
,
kaltinti;
prikaišioti
vainojiet paši sevi! - kaltinkite patys save!; patys kalti!