Vecmāte lietuviškai
Vecmāte - vecis
(gen.
pl.
veču)
,
niek.
senis
veči
žarg.
- seniai
žarg.
(tėvai)
vecišķs
-a
,
sk. vecīgs
vecītis
~e
(gen.
pl.
~īšu)
,
senelis
-ė,
senukas
m.
,
senutė
f.
Sala vecītis
psn.
- Senelis šaltis
Ziemsvētku vecītis - Kalėdų senelis
veclaicīgs
-a
,
senoviškas
-a,
senovinis
-ė,
senų įsitikinimų,
pasenęs
-usi,
senamadis
-ė
veclaicīgi uzskati - pasenusios
(senoviškos) pažiūros
veclaiku-
gen.
qual.
senoviškas
-a,
senovinis
-ė,
anų laikų;
senų įsitikinimų
veclaiku paražas - senoviniai papročiai
veclaiku cilvēks - senų įsitikinimų žmogus
veclatvieši
pl.
ist.
senlatviai
(XIX a. pirmosios pusės latviai literatai)
vecmāmiņa
vecmāmuļa
senelė
vecmāte
(gen.
pl.
~māšu)
1.
pribuvėja,
priėmėja;
akušerė
2. sk. vecāmāte
vecmeistars
įžymus meno
(literatūros) atstovas,
klasikas
vecmeita
senmergė
dzīvot / palikt vecmeitās - senmergiauti / likti senmerge
vecmodīgs
-a
,
senamadis
-ė,
išėjęs
-usi
iš
mados
vecmodīga kleita - iš mados išėjusi suknelė
vecpiene
(gen.
pl.
~pieņu)
vet.
senapienė,
žiemmilžė
(karvė)
vecpilsēta
senamiestis
vecpuisis
(gen.
pl.
~puišu)
,
senbernis
vecpuiša dzīve - senbernio
(viengungio) gyvenimas
dzīvot / palikt vecpuisī - senberniauti / likti senberniu