Zeme lietuviškai
Zeme - zeme
(gen.
pl.
~ju)
,
įv.
reikš.
žemė
Zemes griešanās - Žemės sukimasis
Zemes riņkošana ap Sauli - Žemės skriejimas
(sukimasis) aplink Saulę
zemes virsma - žemės paviršius
zemes garoza - žemės pluta
zemes bagātības - žemės turtai
zemes uzbērums - pylimas
zemes nogruvums
geol.
- žemės nuošliauža
zemes šaurums
geogr.
- sąsmauka
zemes rags
geogr.
- iškyšulys, ragas
zemes darbi / mēslošana - žemės darbai / tręšimas
mālaina zeme - molinga
(molėta) žemė
strādāt zemi - dirbti žemę
zemes ierīcība - žemėtvarka, žemės tvarkymas
zemes lietošana - žemės naudojimas
zemes bite
ent.
sk. kamene
zemes rente
ekon.
- žemės renta
zemes nodoklis - žemės mokestis
zemes tiesa
ist.
- zemstvos teismas
siltās zemes - šiltieji kraštai
♦
guldīt zemes klēpī - palaidoti
gulēt zem zemēm - gulėti po žeme
(po velėna)
melns kā zeme - juodas kaip žemė
nolīdzināt līdz ar zemi - sulyginti su žeme
noslaucīt no zemes virsas - nušluoti nuo žemės paviršiaus
skriet, kā kājas pie zemes nemetas - bėgti kaip akis išdegus
spert vai zemes gaisā
šnek.
- būti labai įširdusiam, plyšoti
aiz kauna vai zemē ielīst - iš gėdos nors žemėn lįsti
kā zemē ielīdis - lyg skradžiai žemę prasmego
zeme deg zem kājām - žemė dega po kojomis
debesis ar zemi jaucas(griežas) kopā - dangus su žeme maišosi
tikpat kā zemē nosviest - kaip žemėn numesti
Zemē - zemē
žemėn,
žemyn
kāpt zemē - nulipti, nusileisti
sviest zemē - numesti[ant žemės]
nokrist zemē - nukristi ant žemės
nav zemē metams
šnek.
- neblogas, nepeiktinas