Ēst lietuviškai
Ēst - ēst
(ēdu, ēd, ēd, ēda, ēdīs)
1.
valgyti,
ėsti
vulg.
man gribas ēst - man norisi valgyti
viņš šodien vēl nekā nav ēdis - jis šiandien dar nieko nevalgė
viņi ēd galvenokārt gaļu - jie paprastai
(dažniausiai) valgo mėsą
ēdiet, lūdzu! - prašom valgyti!
2.
ėsti
(apie gyvūnus)
♦
veseli ēduši! - valgykit į sveikatą!, skalsos!
ēst ar gardu(saldu) muti - šveisti kaip išbadėjusiam, kirsti pilna burna
ne ēdis, ne neēdis - nei sotus, nei alkanas
suns zin, ko ēdis - žino katė pieną paliejusi
ēd kā zirgs, strādā kā gailis - ėda kaip arklys, o dirba kaip gaidys
pats neēd, citam nedod - nei pats valgo, nei kitam duoda
jo ēd, jo gribas - kuo daugiau turi, tuo daugiau nori
ēst kāda mūžu
šnek.
- ėsti kieno gyvenimą
šnek.
ēst kādu vienā ēšanā
šnek.
- ką ėste užėsti
vajag kā ēst
šnek.
- mirtinai
(žūtbūtinai) reikia
ēst jau neprasa! - juk valgyti[tai] neprašo!
kas negrib strādāt, tam arī nebūs ēst - kas nenori dirbti – tenevalgo; kas nedirba, tas nevalgo