duoklė angliškai
dúoklė
dúoklǁėdaiktavardis / noun
1.
(pinigais) quitrent
ist.
;(natūra) pr(a)édial tithe;
2.
tribùte
prk.
;còntribútion;
Pavyzdžiai
atidúoti ~ę
(atiduoti duoklę) - (kam) pay* a tribùte (to)• (kam) pay* a tribùte (to)
skìrti ~ę
(skirti duoklę) - lay* únder tribùte / còntribútion• lay* únder tribùte / còntribútion
kaĩp d. viẽšajai núomonei
(kaip duoklė viešajai nuomonei) - as a sop to públic opinion• as a sop to públic opinion
[...ˈpʌ-...]
Lietuvių anglų žodynas
Vertėjas