atsibodėjimas angliškai

atsibodė́jimas

daiktavardis / noun

(kuo) gétting / béing sick / tired (of);

(atsibodęs dalykas) túrn-òff

šnek.

;

Panašūs žodžiai

atsibodėti

atsibosti

atsibrauti

atsibučiuoti

atsibusti

atsibelsti

atsibėgioti

atsibėgėti

atsibastyti

atsibastėlis

atsibaladoti

atsiautos

atsiauta

atsiauginti

Lietuvių anglų žodynas

Vertėjas

Terminų žodynas

Žodžiai pagal abėcėlę: A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z Q

Sinonimų žodynas

Žodžiai pagal abėcėlę: A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

Frazeologizmų žodynas

Žodžiai pagal abėcėlę: A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z