bendrakaltis angliškai

bendrakal̃tis

teis. bendrakal̃ǁtis

daiktavardis / noun

accéssary

teis.

;

accómplice;

cò-deféndant;

Panašūs žodžiai

bendrakeleivis

bendrakelionis

bendraklasis

bendralaikis

bendramatis

bendrakalbis

bendraieškovis

bendrai

bendradarbis

bendradarbiavimas

bendradarbiauti

bendrabūvis

bendrabutis

bendraautorystė

Lietuvių anglų žodynas

Vertėjas

Terminų žodynas

Žodžiai pagal abėcėlę: A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z Q

Sinonimų žodynas

Žodžiai pagal abėcėlę: A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

Frazeologizmų žodynas

Žodžiai pagal abėcėlę: A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z