bjaurėjimasis angliškai
bjaurė́jimasis
bjaurė́jiǁmasisdaiktavardis / noun
1.
avérsion;
abhórrence;
repúgnance;
disgúst;
lóathing;
Pavyzdžiai
b. savimì
(bjaurejimasis savimi) - sèlf-lóathing• sèlf-lóathing
Lietuvių anglų žodynas
Vertėjas