buveinė angliškai
buveĩnė
daiktavardis / noun
1.
(gyvenamoji vieta) abóde;
dwélling place;
seat;
résidence
[-zɪ-]
;Pavyzdžiai
nuolatìnė b.
- pérmanent résidence• pérmanent résidence
laikinà b.
(laikina buveinė) - lodge• lodge
atsiskýrėlio b.
(atsiskyrėlio buveinė) - hérmitage• hérmitage
Lietuvių anglų žodynas
Vertėjas