įgaliotinis angliškai
įgaliótinis
įgaliótinǁisdaiktavardis / noun
1.
(áuthorìzed) ágent;
commissioner;
2.
(patikėtinis) cònfidéntial pérson / ágent;
(atstovas) rèpreséntative
[-ˈze-]
;próxy;
Pavyzdžiai
bū́ti kienõ ~iu
(būti kieno įgaliotiniu) - be* / stand* próxy for smb, be* empówered to act for smb• be* / stand* próxy for smb
• be* empówered to act for smb
Lietuvių anglų žodynas
Vertėjas