išbaigtumas angliškai

išbaigtùmas

daiktavardis / noun

finish;

perféction;

cònsummátion

knyg.

;

Panašūs žodžiai

išbaikštėti

išbaikštinti

išbaladoti

išbalansuoti

išbaldyti

išbaigti

išbaigtas

išbaigos

išbaigimas

išbaiga

išbaidyti

išbadyti

išbadėti

išbadėlis

Lietuvių anglų žodynas

Vertėjas

Terminų žodynas

Žodžiai pagal abėcėlę: A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z Q

Sinonimų žodynas

Žodžiai pagal abėcėlę: A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

Frazeologizmų žodynas

Žodžiai pagal abėcėlę: A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z