išdykėlis angliškai

išdỹkėlis

išdỹkėlǁis

daiktavardis / noun

(apie vaiką) náughty / mischievous child*

[...-tʃɪv-...]

;

mónkey;

imp;

ráscal

šnek.

;

Panašūs žodžiai

išdykėliškas

išdykęs

išdykybė

išdykimas

išdykinėti

išdykavimas

išdykauti

išdygti

išdygsniuoti

išdienoti

išdidžiai

išdidus

išdidumas

išdidybė

Lietuvių anglų žodynas

Vertėjas

Terminų žodynas

Žodžiai pagal abėcėlę: A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z Q

Sinonimų žodynas

Žodžiai pagal abėcėlę: A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

Frazeologizmų žodynas

Žodžiai pagal abėcėlę: A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z