išprotėjęs angliškai
išprotė́jęs
išprotė́jǁęsbūdvardis / adjective
1.
(méntally) deránged
[...ˈreɪn-]
;off one’s head
[...hed]
;deménted;
lócò
šnek.
;Pavyzdžiai
vìsiškai i.
(visiškai išprotejęs) - mad as a hátter• mad as a hátter
Lietuvių anglų žodynas
Vertėjas