klausa angliškai
klausà
klausǁàdaiktavardis / noun
1.
ear;
héaring;
Pavyzdžiai
gerà k.
(gera klausa) - keen / good* ear• keen / good* ear
absoliutì k.
(absoliuti klausa) - pérfect / ábsolùte ear• pérfect / ábsolùte ear
ìš ~õs
(iš klausos) - by ear; áurally• by ear
• áurally
dainúoti [gróti] ìš ~õs
(dainuoti [groti] iš klausos) - sing* by ear• sing* [play] by ear
netùrintis ~õs
(neturintis klausos) - eárless• eárless
netùrintis muzikìnės ~õs
(neturintis muzikinės klausos) - tóne-deaf• tóne-deaf
[-def]
įtem̃pti klaũsą
- be* all ears; prick up one’s ears• be* all ears
• prick up one’s ears
idiom.
~õs (pa)tìkrinimas
(klausos (pa)tikrinimas) - áural test• áural test
jõ k. susilpnė́jo
(jo klausa susilpnejo) - his héaring was impáired• his héaring was impáired
2.
(~õs) áural
attr
;acóustic;
Lietuvių anglų žodynas
Vertėjas