kulminacija angliškai
kulminãcija
kulminãcijǁadaiktavardis / noun
1.
cùlminátion;
(prk. t. p.) pinnacle (of);
the high point (of);
crescéndò
muz.
;Pavyzdžiai
viršutìnė k.
(viršutinė kulminacija) - úpper cùlminátion / tránsit• úpper cùlminátion / tránsit
astr.
~os tãškas
(kulminacijos taškas) - climàx, peak; cùlminátion• climàx
• peak
• cùlminátion
Lietuvių anglų žodynas
Vertėjas