prigimtis angliškai
prigimtìs
prigimtǁìsdaiktavardis, moteriškoji giminė / noun, feminine
1.
náture
[ˈneɪ-]
;Pavyzdžiai
žmogaũs p.
(žmogaus prigimtis) - húman náture• húman náture
ìš ~iẽs
(iš prigimties) - by náture; náturally; innátely• by náture
• náturally
• innátely
jìs ìš ~iẽs stiprùs
(jis iš prigimties stiprus) - he is strong by náture, he is náturally strong• he is strong by náture
• he is náturally strong
2.
(gimimas) birth;
Pavyzdžiai
nuõ / ìš ~iẽs ãklas
(nuo / iš prigimties aklas) - blind from birth, born blind• blind from birth
• born blind
Lietuvių anglų žodynas
Vertėjas