riba angliškai
ribà
ribǁàdaiktavardis / noun
1.
limit;
bórder;
bórderlìne (ir prk.);
(siena) bound;
bóundary;
line;
márgin;
Pavyzdžiai
visám kám yrà r.
(visam kam yra riba) - there is a limit to éverything• there is a limit to éverything
fùtbolo laũko r.
(futbolo lauko riba) - bóundary of the fóotbàll field• bóundary of the fóotbàll field
[...ˈfut- fi:ld]
žõdžio r.
(žodžio riba) - word bóundary• word bóundary
komp.
miẽsto ~osè
(miesto ribose) - within the city limits• within the city limits
už ~ų̃
(už ribų) - out of bounds• out of bounds
sport.
žmogaũs pažinìmo rìbos
- bóundaries of húman knówledge• bóundaries of húman knówledge
[...ˈnɔl-]
skiriamóji r. (tarp)
(skiriamoji riba) - the dividing line (between)• the dividing line (between)
aukščiáusia r.
(aukščiausia riba) - céiling• céiling
[ˈsi:l-]
ekon.
viršutìnė r.
(viršutinė riba) - cap• cap
fin.
pasiekti žemiáusią rìbą
- reach / hit* ròck-bóttom• reach / hit* ròck-bóttom
taĩ péržengia žmogaũs prõto ~às
(tai peržengia žmogaus proto ribas) - it is beyónd the sweep of húman intélligence• it is beyónd the sweep of húman intélligence
Lietuvių anglų žodynas
Vertėjas