susikaupęs angliškai
susikaũpęs
susikaũpǁęsbūdvardis / adjective
1.
cóncentràted;
collécted;
intént;
fócus(s)ed;
Pavyzdžiai
jìs s. klaũsėsi
(jis susikaupęs klausėsi) - he listened with còncentrátion• he listened with còncentrátion
[...-snd...]
2.
(susirinkęs) accúmulàted;
accúmulative
attr
;Lietuvių anglų žodynas
Vertėjas