viešpatavimas angliškai
viešpatãvimas
daiktavardis / noun
1.
sùprémacy;
rule;
reign
[reɪn]
;dóminance;
dòminátion (over);
Pavyzdžiai
pasáulinis v.
(pasaulinis viešpatavimas) - world sùprémacy• world sùprémacy
2.
(vyravimas) prévalence;
predóminance;
Lietuvių anglų žodynas
Vertėjas