Kaulenis latviškai

Kaulenis - káulas  (1)
1. kauls
rankos kaulas - rokas kauls
kaulo lūžis - kaula lūzums
kaulų gėla - kaulu sāpes; lauzējs
2.  (ķiršu, plūmju u. tml.) kauliņš
♦
oda ir kaulai - īsts kaulu kambaris, kauli un āda
vieno kaulo - stīvs, neveikls, vilka kauls mugurā
įgristi iki gyvo kaulo - apnikt līdz kaklam
kaulavaisinis   -ė  (1) kauleņauga-; kauleņaugu-;
kaulavaisis  (1) kauleņaugs;
kaulažolė  (1) sk.   taũkė;
kaulelis  (2)
1.  dem.   sk.   káulas
2.  (spēles) kauliņš
3.  (augļa, ogas) kauliņš;
kaulenis  (2) bot.  klintene
gulsčiasis kaulenis - horizontālā klintene
juodvaisis kaulenis - melnaugļu klintene
kaulėtas   -a  (1) kaulains   -a
kaulėta mėsa - kaulaina gaļa
kaulėtos rankos - kaulainas rokas
kaulėti   (~ė́ja,  ~ė́jo) ,  sacietēt  (kļūt) par kaulu;
kaulgėla  (1) kaulu sāpes, lauzējs;
kaulingas   -a  (1) kaulains   -a
kaulingos žuvys - kaulu zivis
kaulinis   -ė  (1) kaula-; kaulu-