Lupa latviškai

Lupa - lùpa sk.   lùpti

Lūpa - lū́pa  (1)
1. lūpa
viršutinė lūpa - virslūpa
apatinė lūpa - apakšlūpa
sučiaupti lūpas - sakniebt lūpas
kramtyti lūpas - kodīt  (košļāt) lūpas
2. anat. 
lytinė lūpa - kaunuma lūpa
♦
eiti iš lūpų į lūpas, eiti per lūpų lūpas - iet no mutes mutē
patempti lūpą - uzmest lūpu
puse lūpų pasakyti - pusvārdā ieminēties
pienas nuo lūpų dar nenudžiūvo - /mātes/ piens vēl aiz lūpām
kiškio lūpa - zaķa lūpa  (augšlūpas šķeltne)