Senmergė latviškai

Senmergė - sénkapiai  (1)  dsk. arheol. senkapi  dsk.; kapulauks;
senkelis  (1) vecs ceļš;
senmergė  (1) niev. vecmeita;
senmergiauti   (~mergiáuja,  ~mergiãvo) ,  dzīvot vecmeitās;
senmotė  (1) vecvecmāte;
senobė  (1) sk.   senóvė;   ~ókai ,   adv.  pasen;
senokas   -a  (1) pavecs   -a; vecīgs   -a;
senolis   -ė  (2)
1. vectēvs, vecāmāte
2.  dsk.   (~õliai) ,  senči; sentēvi;
senovė  (1) senatne, senie laiki
senovės tautos - senatnes tautas
senovės latviai vēst. - senlatvieši
nuo senovės - no seniem laikiem
senų senovėje - sensenos laikos, sirmā senatnē
senovininkas   -ė  (1)
1. tas  (tā), kas rīkojas pa vecam
2. senatnes pētnieks   -ce;
senovinis   -ė  (1) seno laiku-, senlaiku-, sendienu-; senlaicīgs   -a; senatnīgs   -a; veclaiku-, veco laiku-
senovinės dainos - senās dainas
  ~óviškai ,   adv.  pa vecam;
senoviškas   -a  (1) seno laiku-; senlaiku-; veclaiku-, veco laiku-
senoviškas žmogus - veco laiku cilvēks
senprūsiai  (1) vēst. senprūši  (baltu tauta)