Abraomas reikšmė

Abraomas - Biblijos personažas, senovės žydų liturgijoje patriarchas, pripažįstamas judėjų, krikščionių ir musulmonų; pasak Biblijos, palaidotas patriarchų kape Machpelos oloje (Hebrono mieste); nueiti pas ~ą (būti ~ o prieglobstyje) - numirti; posakis kilęs iš Evangelijos pagal Luką (Lk 16, 22), reiškiantis vietą, po mirties skirtą išrinktiesiems o palikuonims ir jo vertiems asmenims; A. vadinamas tikinčiųjų tėvu; kartu su žmona Sara, brolėnu Lotu ir savo pusiau klajoklių gentimi apie 2000-1600 pr.m.e. persikraustė iš chal dėjų miesto Oro (Šumere) į Palestiną ir čia apsigyveno; posakį vartoja šv. Augustinas (Augustus; 354-430) veikale Išpažinimai (9, 3) ir Apie sielą (4, 16, 24), kur tvirtina, kad ~o prieglobstis - tolima, nuošali, rami, paslaptinga vieta, kur gyvena A.; be ~o, patriarchais laikomi Izaokas ir Jokūbas, visoje žydų liturgijoje minimi kaip tautos protėviai, kuriems Dievas atsiuntęs savo palaiminimą; Biblija teigia, kad jie palaidoti patriarchų kape Machpelos oloje Hebrono mieste.

Abraomas frazeologizmai, angliškai
Kirčiavimas:
1. Abraõmas (dktv. T. vyr.gim. vnsk. V.)