Altorius reikšmė

Altorius - (lot. altus -aukštas; alta ara, altaria - aukšta vieta, aukuras): 1. senovėje aukuras, iš žemių, akmenų ar plokščių paaukštinta vieta, kur buvo aukojamos aukos; 2. krikščionių paprastas valgomasis stalas, vadinamas mensa, arba kankinio kapo (sepulchrum) plokštė katakombose; mensa - monolitinė plokštė, užkelta ant atramos, katalikų bažnyčiose sudaro tam tikros formos stalą, prie kurio dvasininkas laiko šv. mišias ir kitas pamaldas; a. - svarbiausia bažnyčios dalis.

Altorius angliškai, latviškai, lenkiškai
Kirčiavimas:
1. Altõrius (dktv. vyr.gim. vnsk. V.)
2. Altoriùs (dktv. vyr.gim. dgsk. G.)